Lukas Devita - Garso gėlės. Hipiškos muzikos ir laisvų meno studijų kaleidoskopas

Knygoje pristatoma ankstyvoji Amerikos ir Britanijos psichodelinio roko muzika, hipių sąjūdis, taip pat jų atspindžiai tolesnėje kultūros raidoje – muzikoje, kituose menuose ir visuomenės gyvenime. Nesiekiama pateikti ankstyvojo roko istorijos, bet mėginama savitai pažvelgti į roko muzikos kūrybingumą ir jos tyrinėjimų galimybes, ieškoma tęstinumo, skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajų, mokomasi analizuoti bei kūrybiškai interpretuoti roko muziką, iškeliant geriausias idėjas.

Knygos autorius Lukas Devita – straipsnių muzikos, kultūros ir filosofinėmis temomis autorius, taip pat paskelbęs prozos, eilėraščių, muzikos įrašų bei grafikos darbų. Nuo 1994 m. bendradarbiavo laikraštyje „Mes“, žurnale „Nemunas“, „Literatūroje ir mene“, Lietuvos bei užsienio interneto svetainėse, 2011 m. pateikė pluoštą analitinių apžvalgų knygai „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“. Vienas pirmųjų paskelbė lietuviškų straipsnių apie pop menininką Andy Warholą (1997), pankų judėjimą Lietuvoje (1994), rašytojus Aldousą Huxley (1998), Williamą S. Burroughsą (1997), Jacko Kerouaco „Kelyje“ (1995), disidentą Davidą Icke’ą (2008), taip pat išsamiau rašė apie ankstyvąją psichodelinio roko muziką, naująją bangą, roko dainų poetiką ir kt. 1990–1991 m. rengė laidas Lietuvos radijo pirmosios programos „Jaunimo muzikos studijoje“. 2003 ir 2009 m. Meno ir muzikos bibliotekoje, Laisvajame universitete (LUNI) skaitė paskaitas apie ankstyvojo psichodelinio roko muziką, organizavo intuityviosios muzikos vakarus.

 

Daugiausia iliustracijų knygai maloniai pateikė IRI5 – Erika Iris Simmons – amerikietė, kilusi iš Prinstono (Niu Džersio valstija). Ją įkvėpė šiuolaikiniai menininkai, kurie „iš keisčiausių dalykų sukuria dailius portretus“, ir Erika pradėjo bandyti įvairią techniką ir priemones, dažnai naudodama tai, ką galėjo nusipirkti sendaikčių parduotuvėje už kelis dolerius. Jos piešiniai – daugiausia portretai ir iš toli galėtų būti suvokiami kaip subtilių linijų grafikos darbai. Bet įsižiūrėjus tai visai ne tušo linijos, taip, tai – magnetinė juostelė. Ir galbūt čia žodis play atsiskleidžia keliomis prasmėmis vienu metu – žaismingai išdėliota juosta ir lyg sustingę garso vaizdiniai, kai kur ypač preciziškai ištapyti paveikslai, savotiškai pakrikštyta technika: „kasetės ant drobės“.

Ši knyga nėra bandymas pateikti ankstyvojo roko istoriją ar sistemingą trumpą kroniką, o greičiau mėginimas savitai pažvelgti į roko muzikos kūrybingumą.

Juk tai, ką visuotinai galima išgyventi panirus į roko muziką ir išvien su ja ar kaip galima atrasti savo sielos atspindžius, mano manymu, svarbiau nei bandyti rekonstruoti jos raidą pasauliniu mastu ar kalbėti apie muziką tiesiogiai – būtent šitai kažkuriame lygmenyje tampa išvis neįmanoma, nes ji galiausiai turi būti klausoma, o ne apibūdinama.

Tačiau roko kūrybiškumo potencialas galėtų būti rimčiau pripažintas, bandant analizuoti bei tyrinėti šią muziką įvairiapusiškai, nesilaikant siaurų nuostatų, bet žvelgiant kaip į ilgaamžį meną, padariusį įtaką ištisoms kartoms, visiems planetos kontinentams, prisidėjusį prie barjerų griovimo tarp valstybių, prietarų demaskavimo tarp tautų, lygybės įkūnijimo tarp lyčių ir pagaliau muzikinės kūrybos privilegijas atėmusį iš siauros nomenklatūrinės „klasikos“ rankų.

Lukas Devita